Bevete piu latte!
Gerkite pieną.
O dėl šitų pastabų kaltas Fellinis. Lėtai kramsnoju jo filmografiją. Žiauriai skanu. Vakar žiūrėjau neilgą komediją “Daktaro Antonio Gundymas”. Smagi istorija apie vargšą moralės sargą, kuris slampinėja po naktinę Romą su žibintu ir ieško progos paauklėti besimylinčius automobiliuose (1962!). Fone vis skamba patvirkusios pieno reklamos dainelė “bevete piu latte!” (gerkit daugiau pieno!). Nevalingai prisimeni Korova Milk Bar iš prisukamo apelsino ir galvoji apie pieno savybes – kad altruistiškas prigimtis ir simboliška spalva puikiai pasitarnauja kontrastų ir kontraversijų vaizdavimui. Kažkas panašaus buvo užkabliavę ir kitus vilniečius – pamenat, pernai nejaukiame Pylimo g. parkelyje dar veikė toks “milkbar”, kur tarp pigokai iš Kubriko nukopijuotų manekenų galėjai pabandyti pienišką degtinės kokteilį.
Dabar dar toliau nušoksiu – vienoje Grunskio paskaitoje apie Lukiškių aikštę menininkas Horst Hoheisel teigė, jog memorialinę funkciją dabartinė aikštės padėtis puikiai atlieka – daugelis žino situaciją ir galbūt praeidamas susimąsto kas iš tikro yra laisvė, jei ji skiriasi jaunajai ir senajai kartai.
Atrodo kad istorijos su kontraversišku pienu irgi veikia panašiai – traukia į filosofavimą apie vertybes.
Piešinuke viršuje – nuostabiai Vonneguto aprašyta išgalvoto dailininko Rabo Karabekiano abstrakcija “šventojo Antano gundymas”.
