Skilties ‘arch’ archyvas

Aukštadvario RP ekspozicija

Antradienis, Lapkritis 13th, 2012

Realizavom tokį projektėlį – pasidalinsiu.

RP lankytojų centrai eiliniam žmogui yra kažkas panašaus į valstybinius, taigi nekomercinius TIC`us su parko administravimo ir priežiūros funkcijomis. Pastaraisiais metais gana daug jų buvo atnaujinti, tad ir man teko šiek tiek darbo – suprojektuoti ir įrengti, kartu su Ekspobaltos komanda.

Svarbiausiu dalyku laikiau funkciją: kad keliautojai galėtų kuo greičiau susipažinti su įdomiausiomis vietomis apylinkėse. Dėl to centriniu daiktu tapo didelis turistinių maršrutų žemėlapis su integruotu terminalu. Taip pat buvo reikalinga atokvėpio erdvė ir keletas žaidimų vaikams, kol derinami maršrutai. Ir aišku, kuo daugiau informacijos besidomintiems ar šiaip nuobodžiaujantiems:

  • žaidimas – mozaika, kuriame per stiklą su magnetiniu “antspaudu” dėliojamas LDK žemėlapis, po kaladėlėmis atidengiant trumpus padavimus.
  • vartomi kalneliai – daubos, iliustruojantys reljefo turtingumą.
  • pora terminalų apie kultūrą ir gamtą.
  • istorinių įvykių chronologinė schema akmenėlių pavidalu.

Akmenėliai ir karietos dominuoja todėl, kad parko identitetas susijęs su “karališkuoju vieškeliu” – vienu svarbiausių LDK laikų kelių.

Man didžiausią įspūdį padarė faktas, kad Aukštadvario apylinkėms būdingi didžiausi Lietuvoj reljefo perkričiai – kontrastai tarp kalvų ir daubų. Iš čia ir gimė bangų bei pusmėnulių motyvai.

Daug kas pavyko, daug kas – ne, tačiau iš esmės džiaugiuosi šitais lankytojų centrų atsinaujinimais.

 

 

Apie erdvės kūrimo pojūčius

Šeštadienis, Vasaris 26th, 2011

Pagal W.Meisenheimer „Choreography of the Architectural Space. The disappearance of Space in Time“* ir asmenines patirtis.

Semiotika moko, kad reikšmė gimsta iš skirtumų. Nedideli skirtumai atveria nedidelius plyšelius, kuriuose reikšmė įsispraudžia užimdama visą laisvą erdvę, pati įgaudama to plyšelio formą. Labai skirtingi dalykai geba atverti prarajas, į kurias gali sukristi daugybė skirtingų reikšmių ir ištisų interpretacijų, niekada iki galo tos tuštumos neužpildančių.

(daugiau..)

Tešmenėlis

Antradienis, Gegužė 11th, 2010

Paprasčiausiai senoji dušo galva išlakstė dalimis (galbūt dėl nukalkinimo acte), o naujos visai nepigios, tad po savaitės prausimosi banalia šlangos srove buvo išrastas toks tešmenėlis…

(daugiau..)

Lesizmor šviestuvas

Penktadienis, Kovas 5th, 2010

Lempoje truputį per daug detalių – nusprendėm su Manteliu planetariume, benesiklausydami Grunskio generuojamo spangsmo. Tad artėjantis Mareko gimdienis tapo gerai proga pagaminti geresnį apšvietimo įrenginį. Kartu įteikėm ir virtuvinę pirštinę kad išjungdamas nenusidegintų, bet pasirodo tai visai nebūtina. (daugiau..)

Gigapedia – literatūros klodai

Trečiadienis, Sausis 6th, 2010

Mokslas yra biznis, ir piratai tie kurie žiniomis už dyką dalinasi.
Kaip ir vagys tie, kurie savo draugus ar merginas moko vairuoti – juk suteikiant paslaugas (t.y. darant gera) reikia reikia imti pinigus ir mokėti mokesčius. Na gerai, paburnojau truputį tuščiai, bet štai jums gigantiškas žinių resursas: gigapedia.com
(daugiau..)

Apie realybės modeliavimą

Penktadienis, Gruodis 18th, 2009

alex Realybės modeliavimas ir realistiškas atkartojimas retai mane pradžiugina – galbūt dažniausiai per daug sureikšminamas panašumas į tikrovę (kas iš esmės neįdomu), o žvilgsnis, situacija, ir požiūris lieka antrame plane. Galbūt dėl to šis žanras taip stipriai fotografijos užnugary. Visgi tokia mano patirtis, o teoriškai galima modeliuoti ir neprarandant kitų meninių aspektų. Todėl ir noriu čia užfiksuoti bene pirmą atvejį, kai kompiuterinis realizmas savo poetišku žvilgsniu man padarė įspūdį.
(daugiau..)

iš Mapping Modelling Vilnius

Ketvirtadienis, Liepa 30th, 2009

IMG_0046
Besilankant naujai pastatytose “šiukšliniškėse” (kai kas tą vietą vadina “Kosovu”) ir greta esančiame Perkūnkiemyje, vis galvojosi apie ten gyvenančių žmonių lūkesčius, civilizacijos pažangą, miesto identitetą ir architektūrą. “ką gi man dabar mąstyti.. apie ateitį gal? …Kai aplink nyku” – miksuojasi galvoje citatos iš I.V.T.K.Y.G.Y.G.
O kas jeigu.. pažaisim teatrą, ir sukeisim fasadus? Tik plokštumas, paliekant tą patį suplanavimą ir tuos pačius kvadratinius metrus? Tą pačią ankštumą tarp namų? Pridengsim pastatus Vilniaus identitetu ir svajone – barokiškų fasadų vaizdais? Kaip pasikeistų erdvės savitumas ir žmogaus savijauta joje?

(daugiau..)