dū

Štai tokį gėrį aptikau Diusseldorfo „Kunsthalle“.  Tikiuosi kas nors apsidžiaugs.

(daugiau..)

Šitas pastebėjimas labiau apie technologijų taikymą nei apie muziką. Apie tai, kad technologijos pačios savaime nėra nei geros nei blogos – tiesiog galimybės.
Štai žaislų menininkas Maywa Denki elektos srovę privertė groti akustiniais instrumentais – gitarom, būgneliais, pjūklu ir visokiais savadarbiais barškalais. Turėtų būti šiokia tokia terapija technofobams:

(daugiau..)

Pradžiai keli laiko nuglūdinti žodžiai:
„kas nežino istorijos, pasmerktas ją kartoti“
„žmogus per savo gyvenimą atkartoja žmonijos istoriją“

Praeitą vakarą turėjau prasmingą alutį su muzika besidominčiu žmogum, ir vienas dalykų, kuris gražiai išsiklojo mano galvoje – kad muzikos kompozicija grįžta.
Klausausi mogwai ir stebiu kad tai muzikos proza, kur esmė – visos kompozicijos raida, visa istorija, o ne pavienių emocijų fontanėliai, kurie rodos vyrauja muzikiniame pasaulyje. (daugiau..)

noriu pasidalinti mažu atradimo džiaugsmu, panašiu į apėmusį, kai pasirodė aistringi “paaugliai” The Strokes. Dabar jūsų dėmėsiui Tapes ‘n Tapes ir jų smagus klipas “Insistor”, kažkada legaliai platintas per Telemusicvision, tačiau dabar paslaptingai dingęs.Dabar jį bandau sugrąžinti į eterį panaudodamas torrentų tinklą, ir ta pračia proga anonsuoju juo paremtą DemocracyTV konkurentą – Azureus 3.0 (Zudeo). BBC praneša pradedanti platinti savo turinį per p2p, o azureus.inc tikina pasirašiusi sutartis su 12 leidybos (tv?) kompanijų.

Tiesa, kol kas iš gerų pažįstamų ten yra nebent krūva aukštos kokybės Sigur Ros koncertinių garso įrašų, bet tikiuosi, čia tik pradžia.

Nevisai apie roko renesansą, bet tikiuosi, ką nors sau rasit :)

Grįžtam prie rimtų dalykų. Cat Power gali tapti žiemos muzikiniu atradimu. Taip pretenzingai pasivadinusi mergina pirma patraukia maloniu balsu ir paprastomis kompozicijomis. Perklausius kelis albumus neatrandi nieko nauja – kartojasi tie patys klasikiniai instrumentai – tykus fortepijonas ar gitara, tas pats laisvas balso bangavimas. Ir tai pradeda patikti. Savo pastovumu. Nežinau priežasties, kodėl neatsibosta, (anksčiau ar vėliau vis vien turėtų) – gal tiesiog kažkoks nuoširdumas ar tikrumas tose dainose.. Bet pats muzikos supratimas čia primena Mogwai – jų kūryba taip pat panaši į ekstensyvų ornamentą, kuriame svarbiausia – pati garso estetika. Toje muzikoje įrašytas kažkoks išminties ženklas – tarsi atlikėjai būtų visiškai save atradę ir siektų ne kažką nustebinti, o tiesiog pamaloninti savo patirtimi ir savitu pasaulio jutimu.

Šokis ir kelionė – judėjimas. Muzika – judėjimas. Kultūriniai krustelėjimai – irgi. Taigi apie audiotransportą – du projektukus, kuriuose pasisekė pakeliaut praeitą savaitę.
(daugiau..)

Šiugždantys po kojomis plieniniai lapai. Paprastas geras rokelis. Rudens atradimas.

Nors visa maloniai vėsi vasara rodos buvo persmelkta kažko gitariško – nuo Sparklehorse ir Gianmaria Testa iki nuo paauglystės neišblėstančių PJ Harvey ir Sonic Youth. Hm, o gal tiesiog paauglystė tęsiasi?