iš Mapping Modelling Vilnius
2009.07.30
Besilankant naujai pastatytose “šiukšliniškėse” (kai kas tą vietą vadina “Kosovu”) ir greta esančiame Perkūnkiemyje, vis galvojosi apie ten gyvenančių žmonių lūkesčius, civilizacijos pažangą, miesto identitetą ir architektūrą. “ką gi man dabar mąstyti.. apie ateitį gal? …Kai aplink nyku” – miksuojasi galvoje citatos iš I.V.T.K.Y.G.Y.G.
O kas jeigu.. pažaisim teatrą, ir sukeisim fasadus? Tik plokštumas, paliekant tą patį suplanavimą ir tuos pačius kvadratinius metrus? Tą pačią ankštumą tarp namų? Pridengsim pastatus Vilniaus identitetu ir svajone – barokiškų fasadų vaizdais? Kaip pasikeistų erdvės savitumas ir žmogaus savijauta joje?

Šitas pastebėjimas labiau apie technologijų taikymą nei apie muziką. Apie tai, kad technologijos pačios savaime nėra nei geros nei blogos – tiesiog galimybės.
Šįryt labai pralinksmino žinia apie 

